Prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaitė (Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universitetas, Lietuva) baigė istorijos studijas Vilniaus universitete. 1980 m. apgynė daktaro disertaciją Rusijos MA Rusijos istorijos institute Maskvoje, 1998 m. – apgynė habilitacinį darbą Vytauto Didžiojo Universitete ir Lietuvos istorijos institute. Ji yra šio instituto vyriausioji mokslo darbuotoja ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė. Ji vadovauja ilgalaikei mokslinių tyrimų programai „XIX amžiaus sociokultūrinis laukas: visuomenės grupės, asmenys, institucijos“, universitete dėsto modulį „Ilgasis XIX amžius“, kursą magistrantams „Socialinės erdvės modernėjimas XIX a.: Rusijos imperija ir Lietuva“, taip pat doktorantūros studijų dalyką „Visuomenės modernizacija XIX amžiuje (imperinis modelis)“.
Ji tiria XIX a. socialinę istoriją, bajorų, tautinių mažumų ir Lietuvos totorių istoriją, yra kelių monografijų autorė: „Lietuvos totoriai XIX amžiuje“ (1996), „Lietuvos bajorų savivalda XIX a. pirmojoje pusėje“ (2003), „Mykolas Juozapas Römeris (1778–1853). Bajoro viešoji ir privati erdvės XIX a. pirmojoje pusėje“ (2011), „Bajoro dvaras keičia savininką. Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijų dvarų likimai 1863–1914 m.“ (2018). Parašė XIX a. Lietuvos istorijos sintezę (kartu su Z. Medišauskiene ir R. Mikniu, 2011). Sudarė knygą apie nužudytus 1863–1864 m. sukilėlius, kurių palaikai buvo rasti Gedimino kalne: „1863–1864 metų sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą“ (2019), ji taip pat yra šios knygos viena iš autorių.
Be to, ji yra paskelbusi straipsnių Lietuvos, Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos mokslo leidiniuose. Taip pat yra parengusi istorijos šaltinių publikacijų. Išleido Severino Römerio 1863 metais rašytus atsiminimus (2017). Kartu su Jolanta Sikorska-Kulesza parengė Apolonijos Dalevskytės-Sierakauskienės „Atsiminimus“ (2010) ir juos išvertė į lietuvių kalbą (2019).
dr hab. Czesław Łapicz, prof. UMK (Lingvistikos institutas, Slavų kalbų katedra) – Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto profesorius emeritas. Jo akademiniai interesai daugiausia susiję su slavų (ypač lenkų ir baltarusių) kalbomis ir tarmėmis bei jų tarpusavio sisteminiais ir istoriniais ryšiais. Daugybės disertacijų ir straipsnių apie slavų kalbų lyginamuosius tyrimus autorius. Daugiau nei 30 metų studijavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės totorių, slavų aljamiado, literatūrą. Domisi teolingvistika ir sociolingvistika. Dvi kadencijas ėjo Nikolajaus Koperniko universiteto studijų prorektoriaus, taip pat Humanitarinių mokslų fakulteto ir Kalbų fakulteto dekano ir dekano pavaduotojo pareigas. Ilgus metus dirbo Nikolajaus Koperniko universiteto Slavistikos instituto Slavų lyginamosios literatūros skyriaus vedėju. Vadovavo per 200 magistro ir bakalauro darbų lenkų ir slavų studijų srityje ir 12 daktaro disertacijų kalbotyros srityje.
dr hab. Joanna Kulwicka-Kamińska – Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto profesorė, humanitarinių mokslų (kalbotyros) daktarė; Torunės Nikolajaus Koperniko universiteto Kitab studijų centro ir logoterapijos podiplominių studijų centro vadovė. Vadovauja diachroninės ir kontrastinės lingvistikos (teolingvistikos, kitabistikos, lenkų kalbos istorijos, įskaitant senosios ir vidurinės lenkų kalbos linksnių sistemų, taip pat slavų ir rytų kalbų, kaip Arabų, turkų ir persų skolinių lenkų kalboje) tyrimams ir vertimo studijoms (krikščioniškos ir musulmoniškos terminijos vertimai į lenkų kalbą). Trijų knygų ir daugiau nei 100 akademinių straipsnių autorė. Amerikos Renesanso draugijos, Polskie Towarzystwo Językoznawcze (lenkų kalbų draugijos), Towarzystwo Miłośników Języka Polskiego (lenkų kalbos mylėtojų draugijos) ir Towarzystwo Naukowe (meno ir mokslo draugijos) Torunėje narė.
Daugiau: https://www.human.umk.pl/wydzial/pracownicy/?id=6192540
dr. Vladislavas Gribovskis – istorijos mokslų kandidatas, Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos M. S. Gruševskio Ukrainos Mokslų akademijos Ukrainos archeografijos ir šaltinotyros instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Jo mokslinių interesų sritys: Juodosios jūros nogajai (disertacijos tema „Šiaurės Juodosios jūros regiono nogajų ordos XVIII–XIX a. pradžioje.“), Zaporožės kazokai, pasienio tyrinėjimai, klajokliai, Eurazijos stepės vyrų sąjungos.
V. Gribovskis yra 180 mokslinių publikacijų autorius, tame tarpe monografijos „Košo atamanas Piotras Kalnyševskis“ (Kijevas, 2004), kolektyvinės monografijos „Kazokai turkų ir slavų pasaulyje“ (Kazanė, 2018) redaktorius ir 10 skyrių autorius, taip pat monografijos „Tarp konfrontacijos ir sąveikos: Ukrainos ir Krymo bei Ukrainos ir nogajų santykiai XVII–XX a. pirmojoje pusėje“ (Kijevas, 2018) 6 skyrių autorius.
Be to, nuo 2012 m. leidžiamo istorinio ir kultūrinio almanacho „Miesto sienos“ redaktorius (miestas Dnipras, leidykla „Gerda“, 5 numeriai).
Su kai kuriomis publikacijomis galima susipažinti svetainėje: https://independent.academia.edu/ВладиславГрибовський
E-mail: nuradyn@ukr.net